| mototarka ( @ 2006-07-25 15:45:00 |
| Current mood: | |
| Current music: | be your own PET - Stairway to heaven |
| Entry tags: | lietuva, music, sportas |
Apie viską po truputį
Pradžioj apie pilietybę bei sportą. Sportas (t.y. tas sportas, kurį žiūrėt reikia, o ne pačiam ką nors veikt) kartais sukelia dviprasmiškų minčių. Iš vienos pusės turiu komandas, kurias palaikau, ir jų tarpe visų pirma Lietuvos rinktinę. Iš kitos pusės pilnai suprantu, kodėl Turboreanimacija traukė "Sportas iš tavęs nacį padarys, ne tavo komandos žmogus - b*b*s". Paskutinis akstinas tokioms mintimis buvo Lietuvoj nuvilnijusios diskusijoj duoti Kathrynai Douglas pilietybę ar neduoti. Realiai tai aš ne prieš, kai už Lietuvos rinktines žaidžia ne vien lietuviai (net jei jie atsėdėję), anaiptol, kuo daugiau Lietuvą garsinančių nelietuvių pavyzdžių liaudis matys, tuo greičiau Lietuvoje nelis ksenofobijos. Bet atvejis su Douglas kiek kitoks. Yra gi pilietybės įstatymai, kuriais remiantis galima suteikti pilietybė. Lietuvoje visų pirma tam reikia gyventi bent jau 10 metų, mokėti kalbą, integruotis į visuomenę ir t.t.. (Lietuvos pilietybės įstatymas mano supratimu yra ydingas, bet ne šioje vietoje, apie tai - kitą kartą). Ir yra paslaptingas įstatymas, kai pilietybę galima sueikti už nuopelnus Lietuvos Respublikai. Nu bet jei jos nuopelnai yra tokie, kad verta už tai suteikti pilietybę, tai kodėl jos neduoti visiems, kurie kada nors atstovavo Lietuvos komandoms tarptautiniuose turnyruose? Ir kokio velnio mūsų žilagalvis prezidentas siekė prastumti, kad ji tą pilietybę gautų? Iš pradžių aš dar galvojau, kad tiek jau to. Juk ji atsisakė žaisti už JAV, atsisakė žaisti už Graikiją (vyras gi graikas), ir iš visos širdies nori atstovauti už Lietuvą. O pasirodo, kad "Tai tikrai nebuvo mano mintis (šypsosi, – Red.). Tiesiog pasinaudojau pasiūlymu, bet dar nežinau, kuo visa tai baigsis."Pilnas interviu čia. Čia mano emocinis AŠ pasakė tvirtą ne. Ir išvis, tegu konstitcinis teismas sprendžia.
Dabar apie kitą medalio pusė. Apie šį atvejį bendravau internetinėse konferencijose, kur renkasi tikrai ne patys kvailiausi piliečiai. Išgirdau nuomonių spektrą nuo "ai, ji baltaodė, tai tegu žaidžia" iki "musulmonas, tai liga"(replika, kalbant apie 1998ųjų Prancūzijos futbolo rinktinę, kurioje, priešingai nuo slandančios nuomonės, žaidė tik du gimę ne Prancūzijos teritorijoje, ir tie patys du nuo pat ). Tuomet, ir vėl įsijungiau Turboreanimaciją... 
Be Your Own PET - mano šios vasaros muzika. Muzikine prasme aš šiek tiek pedofilas. (ramiakas, Kelly Family man niekad nepatiko) Kadais alpau nuo jaunatviško JJ72 debiuto, dabar atėjo be your own PET. Toks ir turi būti rock'n'roll. Ir jokie seniai nuoširdžiau to nesugros. Jiems dar tik 17-18 metų, bet jie jau spėjo atgrot ir Lolapaloozoj, juos leidžia ta pati firma, kuri turi ir Thom Yorke, ir The Raconteurs, ir The White Stripes (tik tyliai - ir Gotan Project). Pradžiai pažiūrėkit jų video - Adventure. Geriausia, ką šiais metais mačiau, ir aš neperdedu. Mane tik kiek neramina tai, kad jų vokalistė kažkodėl kaip mėgiamiausią grupę įvardina The Kills. Taip taip, tą pačia pseudo indie mergaitę, kuri nei dainuot nei grot gitara nemoka, na scenoj staipstytis moka.
Kasdienybė:
Vakar pirmą kartą už pilną benzino baką sumokėjau triženklį skaičių. Ir tai su nuolaida, atsiprašant.
Pažiūrėjau Scoop treilerį. Jau pirmose sekundėse "from the maker of Match Point". Nuo kada Match Point yra W. Alleno svarbiausias ir geriausias filmas?
Įpusėjau Murakami "Wind-Up bird chronicles". Kal kas kas vakarą vis traukia pratęsti. O mongolai kare ten pavaizduoti taip, kad jei taip būtų parašyta apie arabus arba bet kurią Europos tautą, tai pasipiltų atitinkamai arba protestai prie ambasadų, arba prašymai atsiprašyti. Dabartiniai vykstantys žiaurumai Guantanamo niekis palyginus su tuo.