Pradžioj apie pilietybę bei sportą. Sportas (t.y. tas sportas, kurį žiūrėt reikia, o ne pačiam ką nors veikt) kartais sukelia dviprasmiškų minčių. Iš vienos pusės turiu komandas, kurias palaikau, ir jų tarpe visų pirma Lietuvos rinktinę. Iš kitos pusės pilnai suprantu, kodėl Turboreanimacija traukė "Sportas iš tavęs nacį padarys, ne tavo komandos žmogus - b*b*s". Paskutinis akstinas tokioms mintimis buvo Lietuvoj nuvilnijusios diskusijoj duoti Kathrynai Douglas pilietybę ar neduoti. Realiai tai aš ne prieš, kai už Lietuvos rinktines žaidžia ne vien lietuviai (net jei jie atsėdėję), anaiptol, kuo daugiau Lietuvą garsinančių nelietuvių pavyzdžių liaudis matys, tuo greičiau Lietuvoje nelis ksenofobijos. Bet atvejis su Douglas kiek kitoks. Yra gi pilietybės įstatymai, kuriais remiantis galima suteikti pilietybė. Lietuvoje visų pirma tam reikia gyventi bent jau 10 metų, mokėti kalbą, integruotis į visuomenę ir t.t.. (Lietuvos pilietybės įstatymas mano supratimu yra ydingas, bet ne šioje vietoje, apie tai - kitą kartą). Ir yra paslaptingas įstatymas, kai pilietybę galima sueikti už nuopelnus Lietuvos Respublikai. Nu bet jei jos nuopelnai yra tokie, kad verta už tai suteikti pilietybę, tai kodėl jos neduoti visiems, kurie kada nors atstovavo Lietuvos komandoms tarptautiniuose turnyruose?  Ir kokio velnio mūsų žilagalvis prezidentas siekė prastumti, kad ji tą pilietybę gautų? Iš pradžių aš dar galvojau, kad tiek jau to. Juk ji atsisakė žaisti už JAV, atsisakė žaisti už Graikiją (vyras gi graikas), ir iš visos širdies nori atstovauti už Lietuvą. O pasirodo, kad "Tai tikrai nebuvo mano mintis (šypsosi, – Red.). Tiesiog pasinaudojau pasiūlymu, bet dar nežinau, kuo visa tai baigsis."Pilnas interviu čia. Čia mano emocinis AŠ pasakė tvirtą ne. Ir išvis, tegu konstitcinis teismas sprendžia.
Dabar apie kitą medalio pusė. Apie šį atvejį bendravau internetinėse konferencijose, kur renkasi tikrai ne patys kvailiausi piliečiai. Išgirdau nuomonių spektrą nuo "ai, ji baltaodė, tai tegu žaidžia" iki "musulmonas, tai liga"(replika, kalbant apie 1998ųjų Prancūzijos futbolo rinktinę, kurioje, priešingai nuo slandančios nuomonės, žaidė tik du gimę ne Prancūzijos teritorijoje, ir tie patys du nuo pat ). Tuomet, ir vėl įsijungiau Turboreanimaciją...

Be Your Own PET - mano šios vasaros muzika. Muzikine prasme aš šiek tiek pedofilas. (ramiakas, Kelly Family man niekad nepatiko) Kadais alpau nuo jaunatviško JJ72 debiuto, dabar atėjo be your own PET. Toks ir turi būti rock'n'roll. Ir jokie seniai nuoširdžiau to nesugros. Jiems dar tik 17-18 metų, bet jie jau spėjo atgrot ir Lolapaloozoj, juos leidžia ta pati firma, kuri turi ir Thom Yorke, ir The Raconteurs, ir The White Stripes (tik tyliai - ir Gotan Project). Pradžiai pažiūrėkit jų video - Adventure. Geriausia, ką šiais metais mačiau, ir aš neperdedu. Mane tik kiek neramina tai, kad jų vokalistė kažkodėl kaip mėgiamiausią grupę įvardina The Kills. Taip taip, tą pačia pseudo indie mergaitę, kuri nei dainuot nei grot gitara nemoka, na scenoj staipstytis moka.

Kasdienybė:

Vakar pirmą kartą už pilną benzino baką sumokėjau triženklį skaičių. Ir tai su nuolaida, atsiprašant.

Pažiūrėjau Scoop treilerį. Jau pirmose sekundėse "from the maker of Match Point". Nuo kada Match Point yra W. Alleno svarbiausias ir geriausias filmas?

Įpusėjau Murakami "Wind-Up bird chronicles". Kal kas kas vakarą vis traukia pratęsti. O mongolai kare ten pavaizduoti taip, kad jei taip būtų parašyta apie arabus arba bet kurią Europos tautą, tai pasipiltų atitinkamai arba protestai prie ambasadų, arba prašymai atsiprašyti. Dabartiniai vykstantys žiaurumai Guantanamo niekis palyginus su tuo.

Užsukau vakar nusipirkti kokį nors žiūrimą filmą, nieko padoraus manęs dominančio neradau, bet akys užkliuvo už viršelio, po to už nuotraukų kitoje pusėje. Pagal aprašymą pasirodė, kad visai įdomi publicistika, o dar kažkokiam festivalyje prizą nuskynė. Perku.

Fabula pabai paprasta - filmo kūrėjas ieško Europos centro. (Keistuolis, visi gi žino, kad Europos centras yra Lietuvoje, ar ne? ;)) Keliauja po visą Europą ir žymisi kryželius ant savo didžiulio žemėlapio. Savo kelią pradeda Vokietijoj, prie Hesseno, po to patraukia į Austriją. Pasirodo, kad Braunau be to, kad ten gimė Adolfas dar bando pasisavinti Europos centro vardą. Na tiek jau to, judam toliau, su sustojimu Slovakijoj ir trimis stotelėmis Lenkijoje. Europos centras visur žymimas neišvaizdžiais pusmetrio skersmens akmenimis. Ant kai kurių net jokios lentelės nėra. Darosi graudžiai juokinga kai su vietiniu girtuoklėliu niekaip nepavyksta susitart, kad jis nusileistų nuo 40 iki 35 zlotų honoraro už filmavimą ir už tai, kad tikrąjį Europos centrą parodytų. Na nieko, galvoju sau, judam teisinga kryptimi ir tuoj pamatysim,kaip tikrasis Europos centras atrodo (žr. nuotrauką iš Wikipedijos). Taigi, įžanga į Lietuvą ir matom... tokį pat akmenį kaip ir visose Lenkijos "centruose", apgruvusią lūšną, ir pokalbius su Purviškėse gyvenančiais tuteišais. Nebuvo pamiršta ir paburnoti, kad Sovietų Sąjunga be reikalo sugriovė, kad gyvenimas vis blogėja, ir kad Purviškės tai tik nowa Litwa, išties čia labiau Lenkija. Toliau režisierius gal detaliai rodo tuteišų kasdienybę. Vyriškis į visas puse sukinėja lauke stovinčią anteną (nes pasukus į vakarus geriau Lenkiją traukia, o pasukus į rytus matosi netgi ORT), o tuo tarpu tyli senole persikreipusiu veidu stebi važiuojančius kadrus sename televizoriuje ir turbūt galvoja "kokia gėda, kokia gėda".  Įstrigo ir to vyriškio pasakojimas apie savižudybes - "Tėvukas pasikorė tada ir tada. Kaimynas irgi ne taip seniai pasikorė, nes nebegalėjo taip gyventi. Dar viena kaimynė nusižudė. Matot, ponas, kokioje juokingoje šalyje mes gyvenam".

Filmo direktorius režisierius Stanisław Mucha - lenkas gyvenantis ir sukantis filmus Vokietijoje. Todėl nenuostabu, kad jis pataikauja vokiečių žiūrovams, palaikydamas skurdžios rytų Europos stereotipą. Todėl nenuostabu, kad Lietuvos centre šnekamasi tik su etniniais lenkais. (nors jų lenkų kalba ir atskiesta rusiškais bei lietuviškais žodžiais) Lietuvių kalba šmėkšteli tik Šiauliuose prie Kryžių kalno ir tai tik tam, kad išgirstumėm moteriškę, teigiančią, kad ir čia Lietuvos centras. Ir būtent ties Kryžių kalnu atkreipiau dėmesį tendencigą filmavimą. Kamera visuomet atsukama ten, kur kuo skurdesnis vaizdas.

O savaitgalį laukia Sirijoj statytas filmas. Net nežinau ko tikėtis. :)

Bloginimu bandžiau užsiimti jau prieš kelis metus, tačiau tada arba laiko, arba užsispyrimo pritrūko, arba tiesiog ne tas laikas buvo. Seni įrašai dar turėtų voliotis kažkur pas Moacirą. Dzin, sukam viską iš naujo.

Šią savaitę buvo buvo atvažiavę Arab Strap. Tarp kitko, nesusipažinę su pavadinimu - žvilgtelkit į wikipediją - labai pikantiškas "įrenginys" taip vadinasi. Jau prieš koncertą prigąsdino, kad "drinking-machine" Aidan, priešingai nei jis pats teigia vis dar neriboja savo įpročių ant scenos ir siurbia iki 4 pintų vienos dainos metu. Vienžo, man buvo prisakyta skaičiuot kiek alaus butelių bus ištuštinta koncerto, o pakeliui į koncertą sukosi mintys - o kaip koncerto metu bus sprendžiamas "приспичило" klausimas. Laimei Arab Strap turi pakanakamai instrumentalų, kurių metu vokalistas gali nepastebimai pasišalinti. ;)

Įspūdžiai iš koncerto
- Grupė skamba kur kas garsiau nei įrašuose, papildomi muzikantai daro savo
- Muzikine prasme dabar labiau juos gerbiu. Ir ne tik dėl Malcolm Middleton turimų gitarų kiekio.
- Aidanas neparodė visko ką sugeba - 3 Beck's skarbonkės (nieko nereik norėt, kai tik toks alus ;) )
- Įdomus efektas - koncertas, galima sakyti buvo labai monotoniškas, ir netgi nuobodus, bet po to juos vis vien daugiau klausau. Ypač "There is no ending" - taigi perfect love song.
- Po Bonnie Tyler koverio taip ir nesupratau, ar jie tai for fun daro, ar jiems rimtai tai patinka... Įspūdis analogiškas kaip "Shook me all night long" išgirdus. :) Nesuprasi p****vojasi, ar rimtai.

Šiandnien kolega atsitempė naujausią NZZ numerį, kuriame informuoja ir trumpai komentuoja trijų Baltijos valstybių užmačias bendrą atominę statyt. Čia, nors ir žalieji vis labiau į valdžią ateina, atominių niekas nesibaido. O vat įdomu, ką apie tokius planus ES pasakys...

Šį savaitgalį prasideda Auto paroda Ženevoj. Reikės pagaliau nuvažiuot į gražias mergaites mašinytes paspoksot.