...visi bilietai parduoti per 20 minučių. Spėjau. :)

Pagal maumaz ą:
LP: Berods Sandra - Long play Ir nėr ko juoktis palyginus su soc. Vengrišku popsu tai buvo platus žingsnis kitokios muzikos link.
Piratinė kasetė: Depeche Mode - 101. Vaikščiojau tada su magu Latvijos pajūryje, sukau Never let me down again ir tikėjau, kad tai yra būtent ta muzika, kurios niekada niekada neištrinsiu iš kastetės.
Originali kasetė: Cure - Kiss Me Kiss Me Kiss Me. Ir labai didžiavausi sužinojęs, kad CD versijoje išimtas Hey You gabalas. :)
Originalus CD: Pixies - Trompe le monde. Dar neturėjau CD grotuvo, bet jau turėjau pirmąjį Varšuvoj pirktą CD. Perkant berods buvo vienintelis pixienos albumas, kitaip negalėčiau paaiškinti, kodėl aš būtent tą albumą nusipirkau.

Kiek mačiau, nauja Radiogalvių akcija leisti klausytojams pasirinkti, kiek jie nori mokėti už naują albumą nuskambėjo iš esmės labai teigiamai. Iš Radiogalvių manijos aš išaugau jau senokai, tad neskubėjau pulti pirkti to downloado. Be to, aš vis dar vienas iš tu, kuriems įprastai (o gal jau metas sakyti - senoviškai) išleistas įrašas yra n-kartų mielesnis. Kažkurį laisvesnį vakarą vis tik apsilankiau In Rainbows puslapyje su nusiteikimu sumokėti kelis svarus už tą dowloadą, ir tik tada pamačiau 160 Kbps. Kelinti dabar metai? Ir tai dar drįsta pardavinėti, kaip oficialų albumo variantą. O gal ir CD / vinilinė versija bus "downsampled" 160 Kbps. Ir žmonės tai vadina naujuoju media pardavimo pavyzdžiu. Mano akimis žiūrint tai yra akiplėšiškas lupikavimas. Juolab, kad šalia tiems, kuriems Radiohead'ai ne vis vien ir albumas patinka, gali nusipirkti Discbox, kuris kainuoja 40 svarų (šiai dienai tai 193 litai). Ir tai vienintelis reklamuojamas variantas, kaip nusipirkti muzikos kopiją klausoma kokybe, o ne su$$$ta 160Kbs. Ar jums dar apsiverčia liežuvis vadinti juos geradariais, kurie leidžia klausytojui rinktis vertinant, kiek jų muzika kainuoja? Nusibodo leisti singlus keturiais skirtingais variantais (bent jau "Knives out" buvo taip išleistas), ar tiesiog sugalvojo pelningesnį variantą?.. Vien už tokį pasityčiojimą iš fanų juos reikėtų pradėti boikotuoti o ne skirti dar daugiau dėmesio savo bloguose, kaip kad aš ką tik padariau...

Netyčia aptikau nukainuotą "The Psychopathology of Everyday Life" ir ilgai negalvojęs nusipirkau. Kažkodėl dar nuo studentavimo laikų išliko įprotis kai kuriuos CD pirkti second-hand parduotuvėse. Ypač, jei grupė/muzika ne ta, kuri taip svarbi, kad mokėti pilną kainą. Parental Advisory lipduko tokie albumai neišvengia... Jim, vienas iš nedaugelio gabalų, kuriame nesikeikiama, bet ar rekomenduotumėt jį vaikams klausyt? Gero klausymo! :)

Istorija kartojasi. Kadaise, jau net nepamenu kelintais metais, suvyniojo Napster, vėliau Audiogalaxy. Po to sekė eilė mažesnių areštų, o užvakar vakare į OiNK administratoriaus namus Midlsbro mieste įsivežė policija, konfiskavo įrangą ir areštavo patį administratorių. Rodos nieko naujo, bet jau kitą rytą visas reidas buvo parodytas per televiziją, o oink.cd puslapyje kabo tekstas "A criminal investigation continues into the identities and activities of the site's users". O vartotojų viso 180 tūkstančių. Nors specialistai, su kuriais buvo kalbėta, teigia, kad privačių vartotojų ko gero niekas nemedžios, nors nenustebčiau, kad bus bandoma surasti ir viešai ant kuolo pasmeigti aktyviausius vartotojus, tiekusius pre-releasus.

Lyginant su ankstesniais atvejais aš matau tokius esminius skirtumus:
- Operacijai rengtasi taip, kad ja ne tik uždarytų eilinį dalinimosi failais šaltinį, bet kad ir viešai pagąsdintų ne tik tuos, kurie organizuoja tokius puslapius, bet ir visus vartotojus.
- OiNK buvo organizuotas pakvietimų principu, t.y. nauji vartotojai negalėdavo patys prisijungti. Juos turėjo pakviesti esantys nariai. Kai kuriems tai ko gero buvo iliuzija, kad paskui juos niekas nesivaikys. Nieko panašaus, bent jau kai prikviestų narių yra dešimtys tūkstančių.

Klausimai:
- Kol nesidomėjau torrent'ais, sklandė gandas, kad torrent protokolas yra tuo geras, kad niekas negali nustatyti pirataujančių asmenų. Ir iš kur toks gandas atsirado?..
- Ar tai ką nors pakeis ir nors vienas procentas dabar pirataujančių nusipirks nors vienu albumu daugiau nei anksčiau?
- Kažin, kada policija pasibels į linkomanijos adminų duris?
- Ar iki šiol žinojot, kaip lietuviškai užrašyti Middlesbrough? Aš ne. :)

P.S. Klausomą dainą esu nusipirkęs. ;)

John S. Hall - King Missile galva, garbė ir b***s. Vienas iš nedaugelio, kuris sugeba keiktis ir išlikti juokingas . Vienas iš (ne)daugelio, kuris sugeba kažkaip suderinti savo teisininko karjerą ir savo hobius. Nors velnias žino, kas jam hobis, o kas pagrindinis užsiėmimas...

laikas atskleisti mažos paslapties šydą ir papasakoti iš kur aš ėmiau iliustracijas savo miestų žaidimui. Visos iliustracijos paimtos iš internetinio žaidimo Popomundo, kuris ne taip seniai pakeitė savo dizainą. Viskas prasidėjo dar nuo to, kad aš kažkiek padėjau testuoti jo beta versiją, kiek vėliau organizavau vertimo grupę, su kuriais ir išverčiau visą žaidimą į lietuvių kalbą. Nuo metų pradžios visa tai vyksta be manęs. Atvirai sakant, man net šito žaidimo interesas išblėso ir apie naują dizainą aš sužinojau prie alaus bokalo su vienu iš šio žaidimo kūrėjų. Jis ir papasakojo, kaip kaip jie savo samdytam iliustratoriui davė užduotį nupiešti trisdešimt miestų, kurie šiuos metu egzistuoja žaidimo pasaulyje. :) Paryžiaus, Londono, ar Lon Andželo simbolius visi žino, su jais nebuvo problemų. O mažiau žinomus miestu kaip Belgradas, Tromsė, ar Vilnius reikėjo sugalvoti kaip pateikti... Pagal tai, kaip greitai atspėjote, kokie tai miestai, manau, kad visai neblogai jam tai pavyko.

Šiek tiek apie žaidimą. Jei trumpai, tai yra rolių žaidimas, kuriame personažai - populiarumo siekiantys muzikantai, tačiau žaidėjas neįstatytas į stiprius žaidimo rėmus ir kiekvienas gali pasirinkti kitokius tikslus. Idėja nenauja, žaidimas tiesiog web-based, be jokių sudėtingų 3d pasaulių, tačiau žavus tuo, kad taip kuriama labai įdomi bendruomenę. Paskaitykit trumpą aprašymą Popomundo puslapiuose ir jei turit keliasdešimt laisvų minučių per savaitę - prisijunkit pabandyt.

Jei jau apie miestus ir muziką prakalbau, nepraleisiu progos užsimint apie vieną žavingą dainą. Balkanų šalių muzikos mada vis neblėsta. Anksčiau vienas įdomesnių eklektiškų punk-balcan sound pavyzdžių man Kaizers Orchestra, vėliau atsirado Gogol Bordelo, kurie turbūt dar artimesni man buvo, nes kartais dainuodami persijungavo į rusų kalbą. :) Dabar tą vietą turbūt užims Beirut . Jų solinį albumą ir EP kažkaip stebuklu sugebėdavau praleisti pro ausis (tai užmiršdavau parsisiųst, tai parduotuvėj vis kas nors įdomesnio atsirasdavo). Dabar pakliuvo į akiratį jų muzikinis klipas dainai "Elephant Gun". Žavinga. O gal tai tik man taip įkrito, nes pažiūrėjau ir kaip sėdėjau, taip ir atsisėdau - tiesiog mano praeities meilių (pračiaja prasme) biografija. Pažiūrėkit:


If I was young, I'd flee this town
I'd bury my dreams underground
As did I, we drink to die, we drink tonight

Taigi, Nick Cave šiandien  Varšujoje atgrojo. (baltiesiems pavyduoliams prisipažįstu iškart - nebuvo manęs ten) Todėl esantiems Lietuvoje ir galvojantiems važiuoti, ar ne, įdėjau štai tokį tyzerį. ;) Nickas atidirbo "už Tėvynę". 2 valandos 40 minučių koncertas, 2 bisai, ekspresija tokia, kokią matėm koncertuose su Bad Seeds (trūkumas tik gal tas, kad Weeping Song jam tenka vienam dainuoti) po koncerto su visais norinčiai buvo asmeniškai atsisveikinta ir padalinti autografai. Žodžius, jei nevažiuosit, nagus jau dabar galit pradėt graužti. :) A, ir pabaigai viena nuoroda.

(vybrinka - adresą išsiųsiu tuoj pat :) )

Panašumas su savo gyvenimo draugu (-e) yra gerai. Bet per didelis panašumas žalingas. Šiandien vienam kolegai nutiko neįtikėtina istorija. Nematyčiau savo akimis - nepatikėčiau. Dieną prieš tvarkė savo rūmus ir išmetė nemažai sudėvėtų džinsų. Šiandien ryte apsimovė pirmus pasitaikiusius ir išskubėjo į darbą. Kaip vėliau pasirodė - žmonos. Ir jokio nepatogumo nepastebėjo, kol nuėjęs į tualetą neužčiuopė sagos. O ji tokia - tipiška moteriška - su kažkokia blizgančia akute. :)

Šiandien atradau vieną švedų grupę - Hell On Wheels. Nereikia gąsdintis, tai ne koks kriokiantis death (nors būtent Švedijoj tokio gėrio per akis), o malonus indie pop., šiek tiek dvelkiantis praeitimi. Susidomėjusiems - Heard you on the radio (kol kas labiausiai įkrito į ausį), arba Pixies fanams Holiday Song (koveris).

Na va, Sleater-Kinney liko dar du koncertai Portlende ir mergaitės išsiskirstys. O aš nieko neįtardamas užsukau į jų puslapį pasitikslint, ar kartais į Europą jos neužsuks. Nebe tas amžius, kad būtų gailėčiausi, kad jos išsiskyrė. Juolab paskutiniu albumu nebesižavėjau taip kai viskuo, kas įšleista Kill Rock Stars.

Tiesa, poluden prašymu supažindinu jį, ir kitus dar neragavusius kas yra post-rock. Mąsčiau ir tariausi nuo ko pradėti. Per paskutinius metus išdygo nemažai grupių, muzika dažnai tempa vis labiau prieinama didžiosiosms masėms, ir aš vis meldžiu, kad tai neišsigimtų į pompastiką ir nuobodybes, kurią grojo dar Al Jarreau Jean Michel Jarre, Oldfieldas, Vangelis ir kiti. Uploadinau klasiką - Mogwai -Young Team (nuoroda neamžinai veiks). Va jų paklausęs ir suprasi, ar toliau nori gilintis "kas per bies'" tai yr.

Šią savaitę vėl turėjau progos pakalbėti rusiškai (reguliariai teks ateity kalbėt) - pasirodo primiršau kaip reikiant. ;) Apie akcentą jau net nebekalbu. Įdomu tai, kad net negalvodamas darau tiesioginius vertimus iš lietuviško žargono ir tikiuos, kad lygiai taip pat ir rusiškai skambėt. Pvz. "Если захочешь испечь CD.....". Испечь? Как бы не так. :)